Graužikų kontrolė

Graužikai
Seniau žmonija nežinojo graužikų biologijos, todėl jų antplūdžius laikė antgamtinių jėgų valdomu reiškiniu, ar bausme už nuodėmes… Dabar aišku, kad tai normalus reiškinys, priklausantis nuo atsitiktinai susiklosčiusių aplinkybių: orų, plėšrūnų skaičiaus sumažėjimo, derliaus gausos (įskaitant ir piktžolių), tinkamų buveinių atsiradimo. Šis tekstas skirtas tiems, kurie įsitikino, kad katės laikymas dar neužtikrina sodo ir daržo apsaugos.
Vieni iš didžiausių sodų ir daržų kenkėjų – pelėnai ir dirvinės pelės. Yra paskaičiuota, kad paprastieji pelėnai per parą suėda tiek maisto, kuris sudaro 80-350% jų masės, kuomet karvė – tik 4.8%! Šie graužikai ypač vislūs, jei apsigyvena žmogaus statiniuose, gali vesti palikuonis net žiemą. Šie gyvūnai labai aktyvūs – žiemą nemiega; naminės pelės grįžta į gyvenamus namus, o dirvinės ir pelėnai likę lauke, po sniegu maitinasi želmenimis, šaknimis, jaunų medžių žieve, inspektuose ir šiltadaržiuose ėda medelius, sėklas ir daigus. Rudenį jie apgraužia daug įvairių šakniavaisių, o pavasarį – kopūstų ir kitų augalų daigus.
Pelėms ir pelėnams medžiai nėra pagrindinis maistas, tačiau kai žiemą maisto pasirinkimas sumažėja, jie noriai ėda žievę, brazdą ir šaknis. Teigiama, kad pelės, pelėnai vaismedžiams padaro daugiau žalos nei kiškiai. Fiksuota atvejų, kai pelėnai žiedu apgraužė 60% medelyne auginamų medelių! Kartais apgraužia net 20-25 metų amžiaus medžius.
Šie, sodininkams ir daržininkams kenkiantys gyvūnai, turi daug natūralių priešų, mažinančių jų populiacijas, tai pelėdos, suopiai, gandrai, varnos, kovai, lapės, usūriniai šunys, kiaunės, šeškai, šermuonėliai, žebenkštys ir kt. Žmogus pakeitė gamtą savo reikmėms, todėl šiems plėšrūnams tinkamų buveinių šalia nebeliko, todėl graužikai gali plisti beveik nevaldomai. Jei žinojimas, kad šie graužikai ėda žmonių ūkiui žalingus bestuburius ir rausdami tunelius gerina dirvos aeraciją, nesumažina pasiryžimo kovoti su jais, žemiau pateikta keletas rekomendacijų.
Pirmiausia reikia taikyti augalų apsaugos nuo graužikų priemones ir tik po to, jei minėtos nepadeda – naikinti. Šiomis priemonėmis siekiama sudaryti nepalankias sąlygas graužikų gyvenimui, dauginimuisi ir plitimui.
Reikia žinoti, kad, graužikai telkiasi ten, kur yra maisto, prieglobsčio bei maskuotės nuo plėšrūnų. Tai sąvartynai, vietos su derliaus nuėmimo liekanomis, dirvonuojantys laukai ar nešienaujamos pievos su sėklas brandinančiais augalais. Taigi, tvarką reikia palaikyti ištisus metus – kirsti nereikalingus krūmus, nurinkti akmenis, skusti ražienas, neleisti plisti piktžolėms. Rudenį graužikai telkiasi ten, kur yra palankios sąlygos jiems žiemoti. Jie renkasi į krūvas sumestas piktžoles ar lapus, komposto dėžes, šiaudų stirtas, šieno kūgius, daržines, trobesius, į krūvas sumestas malkas, kartais pelės apsigyvena net bičių aviliuose. Viena iš svarbiausių priemonių – teritorijos valymas ir sutvarkymas, nes nežinia po kuriuo nereikalingu daiktu graužikai gali rasti sau prieglobstį.
Didelę gyvenimo dalį graužikai praleidžia tuneliuose po žeme, kuriais pasiekia maitinimosi vietas ir kaupia atsargas žiemai, todėl kur įmanoma rekomenduojama rudenį giliai suarti dirvą. Tokiu būdu graužikų urvai sugriūna, sunaikinamos maisto atsargas, todėl jie patiria atšiaurias aplinkos sąlygas, įkliūva plėšrūnams. Arti medelių nereikėtų sėti daugiamečių žolinių augalų, nes jie trukdo giliai įdirbti žemę.
Medelius galima apsaugoti aprišant jų kamienų apatines dalis įvairiomis medžiagomis – plastiku, vielos tinklu, nendrėmis, eglišakiais (spygliais žemyn). Rišti kitomis medžiagomis irgi galima, bet jos turėtų būti sunkiai pragraužiamos, laidžios orui ir šviesios spalvos.
Viena iš rekomenduojamų biologinių apsaugos priemonių – natūralių graužikų priešų (roplių, paukščių, žinduolių) priviliojimas, sudarant palankias sąlygas plėšrūnams veistis ir maitintis. Deja, ši priemonė įmanoma tik mažiau žmonių apgyvendintose teritorijose.
Graužikai naikinami įvairių konstrukcijų mušamaisiais ar gaudomaisiais (gyvagaudžiais) spąstais. Juos reikia dėlioti negiliose (iki 30 cm), pridengtose duobutėse, kuriose graužikai buvo kurį laiką jaukinami žalumynais, grūdais ar šakniavaisiais.
 

 
 
© 2013 Visos teisės saugomos UAB “Kenkėjų kontrolės tarnyba“.
Web dizainas ir programavimas Amburia branding