Vabzdžių kontrolė

                                     

TARAKONAI
Rudasis tarakonas.                                                   Juodasis tarakonas.
 
Lietuvoje  aptinkamos dvi tarakonų rūšys. Rudieji [Blattela germaniška] ir juodieji tarakonai [Periplaneta  orientalis]. Rudieji tarakonai labiausiai paplitę ir dažniausiai  aptinkami butuose, viešojo maitinimo įmonėse, ligoninėse ir kitose šildomose patalpose. Tarakonai visaėdžiai, maitinasi  žmogaus maistu, nesant maisto griaužia popierių, klijus ir kitas buitines atliekas.
Tarakonai maitindamiesi žmogaus maistu gali jį užkrėsti infekcinių ligų sukėlėjais, savo išmatomis, išnaromis, feromonais, kirminų kiaušinėliais.
Tarakonams būdingas naktinis gyvenimas. Jie vengia šviesos, tačiau vakarais būna labai aktyvūs, o  kada jų būna labai daug, pasirodo ir dieną . Šiaip dienos metu jie slepiasi plyšiuose, įvairiose skylėse. Dauginasi tarakonai labai sparčiai. Tarakonų  patelė per metus gali atidėti iki 128 kiaušinėlių. Kiaušinėlius patelė nešioja pilvelio gale susiformavusiame kokone.  Kada kokone lervos pradeda judėti, patelė padeda kokoną tamsioje vietoje. Per savo gyvenimą jos sudeda iki  keturių kokonų.
Juodieji tarakonai  ne taip paplitę kaip rudieji, ne tokie judrūs, sunkiai ropoja paviršiais, jie didesni negu rudieji. Skirtingai negu rudųjų tarakonų, patelės kokoną nešioja labai trumpai, padeda saugioje vietoje. Viena patelė per metus sudeda dešimt kokonų, kiekviename kokone po 16 kiaušinėlių. Lervos vystosi 4 - 7 mėnesius . Juodieji  tarakonai nepakenčia šalto ir sauso oro. Minta panašiu maistu kaip ir rudieji tarakonai.
Tarakonai plinta labai greitai, todėl pastebėjus bute tarakonus ,nedelsiant reikia imtis priemonių.
Patiems išnaikinti tarakonus labai sunku, geriausia kreiptis profesionalų pagalbos.
         

                                           BLUSOS

Tai šiltakraujų gyvūnų kraujasiurbiai parazitai. Blusos gyvena tarp šeimininko plaukų ar drabužių klosčių. Apvaisintos blusų patelės kiaušinėlius deda žemėje, smėlyje po kelis iš karto. Po 4 -5 dienų iš kiaušinėlių  išsirita labai judrios bekojės kirmėlaitės, kurios įsirausia į viršutinį žemės sluoksnį, maitinasi organinėmis liekanomis. Esant palankiom sąlygom, 18 C temperatūrai, blusos pilnai subręsta per 4 -5 savaites. Blusų būna gausiau vasaros metu ten, kur yra sąlygos vystytis jų lervoms, t.y. nešvarūs grindų plyšiai, nešvarūs kilimai, grindų takai.
Kiekviena blusų rūšis parazituoja tik  savo šeimininką. Skiriama žmoginė, žiurkinė, šuninė, kačių ir kt.  blusos. Alkanos blusos gali pulti ir kitus šeimininkus. Labai dažnai gyvenamųjų namų rūsiuose besiveisiančios kačių, žiurkių blusos gali patekti į gyvenamąsias patalpas ir kandžioti žmones. Pastaraisiais metais žmogaus blusų vis mažėja, bet kačių, žiurkių blusos rūsiuose dažnas reiškinys.
Kadangi pastaruoju metu vyrauja gyvūnų blusos ir lokalizacijos vietos rūsiai,  tai pastebėjus blusas rūsiuose kuo skubiau kviestis specialistus  nukenksminti rūsius, nes blusos gali patekti  į butus.
 
                                           UTĖLĖS

Utėlės kaip ir blusos yra kraują siurbiantys vabzdžiai, parazituojantys ant žmogaus ir kitų šiltakraujų gyvūnų kūno, jos taip pat turi savo šeimininkus. Žmogų puola trys utėlių rūšys, galvinės, drabužinės ir gaktinės utėlės. Jų burnos organai pritaikyti pradurti žmogaus odą ir siurbti  kraują. Utėlių seilės turi kraują konservuojančių savybių ir patekusios į žaizdą neleidžia kraujui krešėti. Siurbimo metu utelė tuštinasi, išskiria fekalijų ar nesuvirškinto kraujo, kuris ant žmogaus kūno sutirštėja ir prilimpa. Žmogus besikasydamas išskiras įtrina  į žaizdelę, taip gali būti perneštas beriamosios šiltinės sukėlėjas. Beriamosios šiltinės platinime dalyvauja drabužinės utėlės.
Utėlės savo kiaušinėlius priklijuoja prie plaukų arba prie audinių raukšlių. Vidutiniškai viena utėlės patelė per gyvenimą padeda iki 300 kiaušinėlių. Utėlė pilnai išsivysto per 16 - 20 dienų. Drabužinės utėlės labai jautrios temperatūros pakitimams, geriausiai jaučiasi žmogaus kūno temperatūroje, o esant 44 C temperatūrai jos žūsta.
Dažniausiai  žmonės utėlėmis užsikrečia artimai bendraudami su utėlėtais asmenimis. Utėlėti asmenys būna tie, kurie neturi galimybės praustis, keisti drabužius, skalbti, lyginti, karo ,stichinių nelaimių metu.
Kirkšninė arba gaktinė utėlė yra daug mažesnė už galvinę ir drabužinę utėles. Siurbdamos kraują jos įsiskverbia į odą. Odoje, kur  įsiurbia šios utėlės, atsiranda melsvos dėmės. Kirkšninės utėlės apsigyvena plaukuotose kūno dalyse. Jos nedalyvauja infekcinių ligų platinime, sukelia diskomfortą, didelį niežulį. Užsikrėtus utėlėmis nedelsiant reikia kreiptis pas šeimos gydytoją, patalpas, rūbus, patalynę dezinfekuoti.
 
                                      BLAKĖS
 
Patalų blakės - žmogų parazituojantis vabzdys. Blakių uoslė labai gera, žmogų jos užuodžia už keliasdešimties metrų. Minta žmogaus krauju. Dienos metu blakės slapstosi sienų, lubų plyšiuose, čiužinių raukšlėse, net tarp knygų, jei jos arti lovos. Maitinasi blakės kas 24-48 valandas. Kraują siurbia  naktį, tamsoje, dieną  žmogų puola tik būdamos labai alkanos, badauti gali iki 18 mėnesių.  Įkandimo vietoje iššoka stambus gumbas, jį skauda ir niežti.
       Dauginasi blakės labai greitai, kiekviena blakės patelė padeda 12 kiaušinėlių  per dieną, iš viso iki 500.  Deda juos ten,  kur slapstosi dienos metu. Blakės- judrūs vabzdžiai, jos gali pereiti iš vieno buto į kitą, pervežtos su senais baldais ar kitais namų apyvokos daiktais.
        Naikinti blakes būtina, nes jos trikdo poilsį, daugeliui sukelia alergines reakcijas. Savo jėgomis išnaikinti blakes sudėtinga, geriausia  ieškoti profesionalų pagalbos
 
 
                                 D U L K I Ų  E R K Ė S

Žmogų parazituoja mikroskopinio dydžio kenkėjai – dulkių erkės. Dulkių erkės daugiausia veisiasi senuose mediniuose , drėgnuose namuose. Gyvena jos kilimuose, minkštuose balduose, darbužiuos. Dulkių erkių išmatos, išnaros yra svetimas baltymas -  alergenas , kuris gali sukelti bronchinės  astmos priepuolius, alerginį rinitą, odos uždegimą – dermatitą. Dulkių erkių pagausėja vasarą ir rudenį, kai oras šiltesnis ir drėgnesnis. Veisiasi  jos dažniausia lovose , maitinasi gyvulinės kilmės riebalais ir baltymais kurių yra žmogaus odos pleiskanose. Kiekviena dulkių erkių patelė padeda iki 300 kiaušinėlių, viena karta vidutiniškai vystosi 33 paras.
Švariame, dažnai  vėdinamame ir valomame bute dulkių erkių nebūna .Kad  neįsiveistų erkių  patalynę, čiužinius, kilimus dažnai kaitinti saulėje, išdaužyti, išsiurbti dulkiu siurbliu 
 
                                       U O D A I

Uodai veisiasi stovinčiame arba lėtai tekančiame vandenyje. Minta uodai šiltakraujų gyvūnų krauju.  Uodų patelė, prisisiurbusi kraujo, nejudėdama slepiasi tamsoje kol suvirškina ir subrandina kiaušinėlius  .Kiaušinėlius atideda vandens paviršiuje  .Atidėjusios  vėl siurbia kraują ir brandina naujus kiaušinėlius. Per vieną dėtį sudeda 200 – 300  kiaušinėlių. Patinėliai  kraujo nesiurbia,  jie minta augalų  sultimis. Lietuvoje aptinkama keletas uodų rūšių,-Anopheles, Aedes, Culex. Prieš kelis dešimtmečius Vilniuje pasirodė rūsio uodai [Culex pipiens]. Jie  ištisus metus veisiasi  drėgnuose rūsiuose, gali daugintis  net vazoje, jei vanduo pastovi ilgiau. Maitinasi uodai vakarais, naktimis. Pro atvirus langus, orlaides skrenda į patalpas, trikdo poilsį. Uodų įkandimo vietos parausta ,niežti, ypač jautrūs vaikai, daugeliui sukelia alergines reakcijas. Norint  apsisaugoti nuo uodų reikia  tinkamai prižiūrėti vandens telkinius arti gyvenviečių, nelaikyti ilgą  laiką vandens talpose .Vakarais neatidarinėti langų arba juos apkalti smulkiu tinkleliu. Pastebėjus uodus rūsio patalpoje nedelsiat reikia kreiptis į seniūniją, kad būtu organizuota rūsio patalpos dezinsekciją.
                      K A N D Y S

 T i k r o s i o s  k a n d y s .  Mūsų butuose aptinkamos trijų rūšių kandys, kurios minta organinėmis medžiagomis.
 Tai smulkūs gelsvai pilki  drugeliai. Suaugusios kandys nesimaitina, jų burnos organai neišsivystę . Drabužius gadina kandžių vikšrai. Ant  vilnonių  rūbų  kandys susuka voratinklinius minkštus vamzdelius iš voratinklio ir audinio likučių, kuriame atideda kiaušinėlius. Išsivystę vikšrai šliaužia audeklu ant kurio palieka voratinklio žymės. Jei bute yra kandžių, jų drugiai skraido vakarais, prieblandoje. Jeigu patalpoje kandžių yra labai daug, jos skraido ir dieną.
     
B a l d ų  k a n d y s. Drugys turi dvi poras sparnų, priekiniai gelsvi arba tamsiai geltoni, užpakaliniai – gelsvai pilki su aukso žvilgesiu. Baldų kandis padeda iki  300 kiaušinėlių. Išsiritę vikšrai gyvena iš voratinklių ir siūlų supintuose vamzdeliuose, audinyje grauždami taką ,pamažu slenka į priekį. Viena karta pilnai išsivysto per 2 – 4 mėnesius. Per metus gali išsivystyti net  keturios  baldų kandies kartos.
 
K a i l i ų  k a n d y s . Panaši į baldų kandį, skiriasi tik sparnų spalva ir piešiniu. Ant jos sparnelių yra trys, keturi tamsiai rudi taškeliai. Patelės kiaušinėlius deda ant kailių, vilnonių audinių , baldų apmušalų. Iš kiaušinėlių per dešimt dienų išsirita balti su ruda galva vikšrai. Jie iš voratinklių ir siūlų suka paplokščius vamzdelius iš kurių kyšo vikšro galva. Vikšras  su vamzdeliu keliauja ieškodamas ramios vietos. Dažniausiai šliaužia sienomis, lubomis ir prisitvirtina kampuose . Ten prisitvirtinę laukia pavasario. Vystimosi greitis priklauso nuo temperatūros ir drėgmės .Kailių kandys nemėgsta sauso oro ir butuose su centriniu šildymu jų būna retai.         
 
D r a b u ž i ų  k a n d y s. Išore panašios į baldų kandis. Patelė 60 - 100 kiaušinėlių sudeda ant vilnonių adinių . Išsiritę vikšrai, vamzdelių nesuka, gyvena  po apdangalėliu , pagamintu iš voratinklio ir audinio. Augdamas vikšras padidina ir apdangalėlį, kuris gali siekti net 40 mm. Vystimosi  greitis  priklauso nuo temperatūros ir drėgmės, gali trukti net metus.
 
    Na i k i n i m a s. Vilnonius drabužius, audinius, kailinius dažnai vėdinti, kaitinti saulėje, žiemos metu palaikyti šaltyje. Į spintas, kuriose laikomi vilnoniai rūbai, kailiniai pridėti kvapnių medžiagų.
Atsiradus kandžių patartina kreiptis profesionalų pagalbos.
 
                               S K R U Z D Ė LĖ S

Lietuvoje aptinkama trys pagrindinės skruzdėlių rūšys. Skruzdėlės  gyvena bendruomenėmis kaip ir bitės. Bendruomenė susideda iš motinėlės, patinėlių ir darbininkių skruzdėlių .Darbininkės yra lytiškai nesubrendusios patelės. Jos rūpinasi lizdų statyba, jauniklių maitinimu, maisto rinkimu. Motinėlės ir patinėliai lizdą palieka tik poravimosi metu.
 
S o d i n ė s  s k r u z d ė l ė s. Tai mažos 3 – 4 mm. dydžio juodos ir rudos skruzdėlytės. Lizdus – skruzdėlynus jos įrengia sausose vietose, šiltadaržiuose, po pamatais, po balkonais. Ieškodamos maisto, patenka į gyvenamąsias patalpas. Skruzdėlės minta įvairiu maistu ypač mėgsta saldumynus. Jų galima aptikti meduje, cukruje, saldžiose bandelėse, praktiškai saldumynų negalima apsaugoti, nes skruzdėlės pralenda pro mažiausius plyšelius.
    Soduose skruzdėlės platina amarus, jos nuo vieno augalo perneša ant kito. Amarai – skruzdėlių karvutės, jų išskiriamą sekretą labai mėgsta skruzdėlės, net takus sumina. Stebima kaip nuo lizdo iki amarais apkrėsto augalo, nepertraukiama virtine, skuba skruzdėlės.
 
 F a r o n i n ė s  s k r u z d ė l ė s.  Faraoninės skruzdėlės gyvena ir dauginasi  tik šiltose patalpose, mėgsta drėgmę ir šilumą. Įsikuria jos butuose, valgyklose, maisto pramonės objektuose, ligoninėse. Lizdus įtaiso plyšiuose, po apdailos plytelėmis, tarp knygų, baltinių spintuose. Gyvena kaip ir sodo skruzdėlės bendruomenėmis. Lizdas gyvybingas kada jame yra motinėlė, darbininkės skruzdėlės, auklės.Žuvus motinėlei lizdas sunyksta. Motinėlė didesnė negu darbininkės skruzdėlės. Iki poravimosi ji būna sparnuota, po poravimosi sparnelius numeta. Gyvena  motinėlė iki 270 dienų. Per tą laiką padeda apie 300 kiaušinėlių. Patinėlių gyvenimo trukmė -  trumpa, apvaisinus pateles jie žūsta. Daugiausia lizde būna darbininkių, kurios pasiskirsto į aukles ,žvalges ir  darbininkes – maisto nešėjas. Žvalgės, aptikusios maisto, praneša darbininkėm. Tada  nuo lizdo iki maisto šaltinio ir atgal skruzdėlės darbininkės ropoja tankia judančia juosta. Faraoninės  skruzdėlės labai ėdrios, Jos  ėda viską, labai mėgsta saldumynus, medų,  cukrų, duonos gaminius, miltus ,mėsą, negyvus vabzdžius. Dažnai apsigyvena ligoninėse, gimdymo namuose, lenda į pūlines žaizdas, pragulas, užpuola naujagimius .Labai pavojinga kada skruzdėlės įsikuria ligoninėse, chirurginiuose  skyriuose, jos gali užteršti sterilią medžiagą, instrumentus, pernešti pūlinės infekcijos sukėlėjus.
      Naikinimas. Pirmoje eilėje – sanitarinės techninės priemonės. Užsandarinti visus plyšius, tarpus, kad skruzdėlės nerastų saugių vietų lizdams įrengti. Įsikūrusias skruzdėles išnaikinti sudėtinga dėl jų specifinio gyvenimo būdo. Patalpų dezinsekcija šiuo atveju negelbės. Dezinsekcijos metu žūs tik darbininkės . Motinėlė performuos lizdą,  aukles  siūs maisto nešti, pati skubės atstatyti lizdą – skubės dėti kiaušinėlius . Lizdas gyvybingas kol jame gyva motinėlė, tik sunaikinus motinėlę, lizdas sunyks. Faraoninėm skruzdėlėm naikinti naudojama  apnuodytas masalas, kurį darbininkės skruzdėlės atneš į lizdą, nes motinėlė iš lizdo išeina tik poravimosi metu.
                         M AI S T O   P R DU K T Ų   K E N KĖ J A I
 
Sausų maisto produktų saugyklose veisiasi įvairių rūšių maisto produktų  kenkėjai –erkės, vabalai, drugiai, dvisparniai ir t.t. Plečiantis ekonominiams ryšiams, intensyvėjant prekių mainams tarp valstybių ir kontinentų, kartu plinta ir maisto produktų kenkėjai, šalia vietinių atsirado naujos rūšys.          
 
          E R K Ė S – maisto produktų kenkėjai yra smulkūs, mikroskopinio dydžio voragyviai. Dažniausiai sutinkama miltinė erkė. Miltinės erkės gali maitintis tiek augalinės, tiek gyvulinės kilmės maistu. Gadina visus grūdinius produktus, džiovintus vaisius ir daržoves, mėsą, sūrį, odą .
    Apvaisinta patelė kiaušinėlius deda ant produktų , kuriais maitinasi. Po 3 – 4 dienų išsirita lervos. Optimaliomis sąlygomis viena karta  vystosi 15 dienų, viena patelė sudeda vidutiniškai 40 kiaušinėlių. Miltinės erkės gyvena sandėliuose, butuose, kurmių ir pelinių graužikų urvuose. Kada produktuose erkių prisiveisia labai daug, pakyla produktų temperatūra ir padidėja drėgmė, miltai kaista, pelėja ir genda .
     Erkės paprasta akimi  nematomos, tik sulyginus miltų paviršių, atidžiai žiūrint, galima pastebėti lyg judančias miltų kruopelytes. Lietuvoje miltinė erkė labai paplitusi, ypač  netinkamai laikomuose miltiniuose produktuose. Erkėmis užterštus produktus maistui ar gyvūnų pašarui naudoti negalima, nes erkių gyvybinės veiklos produktai pažeidžia žmogaus ir gyvūnų virškinimo traktą.
       N a i k i n i m a s .Sandėliavimo patalpas pastoviai vėdinti, palaikyti  2 0 C temperatūrą ir  60 procentų  drėgmę. Prieš užpildant sandėlius nauju derliumi būtina atlikti patalpų  fumigaciją arba drėgną dezinsekciją.
                                                                                                                                                             V A B A L A I
 
Vabalai sudaro patį stambiausią vabzdžių būrį turintį apie 300 000 rūšių. Didelė dalis jų yra maisto produktų kenkėjai. Vabalų būriui priklausančio šeimos kaip juodvabaliai,skydvabaliai,plokščiavabaliai, slapūnvabaliai, kailiavabaliai, skaptukai, vorvabaliai, grūdvabaliai  yra augalų ir maisto produktų kenkėjai.
                               
         J u o d v a b a l i ų šeima
Dauguma juodvabalių yra augalėdžiai. Gyvena dirvoje ir pažeidžia augalų šaknis . Kai kurios rūšys gyvena butuose grūdų saugyklose, sandėliuose, kur gadina miltus, grūdus ir kitus maisto produktus. .Maisto produktų saugyklose aptinkami šie juodvabalių šeimos kenkėjai  - mažasis milčius, milčius ardytojas ,mažasis juodasis milčius, didysis milčius.
 M a ž a s i s  m i l č i u s mažas rudos spalvos vabaliukas. Patelė per kelis mėnesius sudeda 450 kiaušinėlių jie vystosi nuo 4 iki 40 dienų. Išsiritusi lerva  daug kartų neriasi. Ši fazė trunka iki 120 dienų. Lėliukėmis virsta  maisto produktų paviršiuje. Šildomose patalpose per metus  4 – 5 kartos .Suaugę  vabaliukai neskraido nors ir turi sparnelius. Pabaidyti sustingsta ir išskiria aldehido kvapo dujas, jos erzina žmogaus odą, miltai nuo jų patamsėja įgauna violetinę spalvą .Mažojo milčiaus pažeistus produktus [ miltus, kruopas, makaronus, džiūvėsius, džiovintus vaisius, šokoladą, kavą] naudoti   maistui negalima
N a i k i n i m a s. Aptikus pažeistus grūdus palaikyti šaltyje, nes mažasis milčius – šilumamėgis , esant 7 C temperatūrai  žūsta per 25 paras, po to grūdus reikia valyti. Patalpas nukenksminti tikslinga kviestis specialistus.
M i l č i u s  a r d y t o j a s panašus į mažąjį milčių tik truputi didesnis .Biologija panaši į mažojo milčiaus tik jis jautresnis žemai temperatūrai. Veisiasi butuose, malūnuose, sandėliuose, kepyklose. Šis kenkėjas labiausiai puola miltus kruopas, avižinius dribsnius, džiovintus vaisius, vaistažoles. Milčius ardytojas yra vienas pavojingiausių miltinių produktų ir džiovintų vaisių gadintojų.
Šaltai laikomuose miltiniuose produktuose nesiveisia, todėl rekomenduotina miltinių produktų atsargas saugoti šaltose patalpose.
N a i k i n i m a s. Taikoma visos tos pačios priemonės kaip ir naikinant mažąjį milčių.
D i d y s i s  m i l č i u s. Tai  pats stambiausias vabalas iš visų grūdinių kenkėjų. Jis dažnai sutinkamas grūdų saugyklose, malūnuose, kepyklose ir visur, kur tiktai  laikomi maisto produktai. Gyvena ir gamtoje, po  trūnijančių medžių žieve, paukščių, ypač balandžių, lizduose.
       Patelės gegužės – birželio mėn. pradeda dėti kiaušinėlius į maisto produktus, grindų ar sienų plyšius. Viena patelė vidutiniškai sudeda iki 200 kiaušinėlių. Viena karta vystosi 280 – 620 dienų. Saugėliai gyvena 70 dienų. 
 
                                                                                                                                                       
                                S K Y D V A B L I A I
 
Skydvabalių šeimai priklauso didelis skaičius įvairios formos vabalų ,dažniausiai plokšti, rečiau cilindrinės formos. Dalis jų – grobuonys ,naikina kitus vabalus.
M a u r i t n i n i s  s k y d v b a l i s  - rudai juodos spalvos plokščias vabalas, paplitęs visame pasaulyje. Aptinkamas butuose, malūnuose, sausų produktų saugyklose.
Patelė į maisto produktus, grindų bei sienų  plyšius atideda kiaušinėlius .Viena patelė per gyvenimą sudeda iki 500 kiaušinėlių. Mauritaninis  skydvabalis  pilnai subręsta per 4 – 5 m. Suaugėlis gyvena apie metus. Gali gyventi ir gamtoje pūvančioje medienoje po medžių žieve, kur naikina kirvarpas ir kitus vabzdžius .Gyvendami sandėliuose naikina ir grūdų kenkėjus. Vabalai ir jų   lervos  labai atsparios šalčiui ir badui. Be maisto lervos gali išbūti iki 4 mėn. o vabalai iki  2 mėn. Mauritaninis skydvabalis labai mėgsta miltus, neesant miltų užpuola grūdus, pirmiausia  išgriaužia gemalinę dalį, gali užpulti duona ,išėsdamas joje skyles.
N a i k i n i m a s. Prieš užpildant saugyklas miltiniais produktais patalpas reikia paruošti, gerai išvalyt, dezinfekuoti. Jei grūdai užkrėsti kenkėjais, jų sandėliuoti negalima, pirma reikia atlikti fumigaciją, grūdus išvalyt. Pastebėjus vabalų butuose, patalpas gerai išvalyti, gerai išvalyti plyšius grindyse, sienose, spintelių kampus, kad neužsiliktu kiaušinėlių ir lervų , po to atlikti dezinsekciją.
 
 
                           P L O K Š Č I A V A B A L I A I
 
Tai smulkūs vabaliukai. Kai kurios jų rūšys gyvena butuose, jų saugėliai ir lervos – grobuonys, ėda vabzdžių lervų, lėliukių išnaras, erkes.
S u r i n m i n i s  p l o k š č i a v a b a l i s {milčius}. Smulkus vabaliukas , kūnas plokščias , pailgas, apaugęs trumpais plaukeliais.  Aptinkamas visame pasaulyje. Lietuvoje randamas grūdų sandėliuose, virtuvėse, malūnuose, bendrai – visose patalpose , kuriose laikoma maisto produktai. Viena patelė per gyvenimą sudeda vidutiniškai iki 285  kiaušinėlių į įvairius maisto produktus, visų pirma  į užsigulėjusius, supelėjusius miltus ir grūdus. Per metus gali išaugti  2 - 3 kartos, praeina  3  vystimosi stadijas –  kiaušinėlio, lervos ir lėliukės.  Gyvena 2 – 3 metus, minta augalinės kilmės produktais – miltais, grūdais, sėklomis, džiovintais vaisiais. Nepažeistų grūdų  milčius nepuola, graužia tiktai kitų kenkėjų  sužalotus grūdus, vaistažoles, kakavą, tabaką, vabzdžių kolekcijas Vabalai greta augalinio maisto ėda vabzdžių lervas, lėliukių išnaras.
N a i k i n i m a s .Visos tos pačios priemonės kaip ir mauritaninio skydvabalio.
 
 
 
                               K A I L I A V A B A L I A I
 
Kailiavabaliai būna įvairaus dydžio ir formos vabalai. Minta kailiavabaliai sausais gyvulinės kilmės produktais, kailiais, plunksnomis, rečiau – augaliniais produktais.
P a p r a s t a s i s  k a i l i a v a b a l i s. Gamtoje sutinkamas ant išdžiūvusių gyvulinės kilmės liekanų, aviliuose, vapsvų lizduose. Patalpose jį galima aptikti mėsos ir žuvies  rūkyklose, klijų fabrikuose, rūkytos arba džiovintos mėsos sandėliuose, zoologijos muziejuose ir butuose.
Patelės kiaušinėlius deda krūvelėmis, per gyvenimą sudeda iki 200 kiaušinėlių Lietuvoje  per metus išsivysto  tik  viena  kailiavabalių karta. Paprastojo kailiavabalio  lervos ir saugėliai puola įvairius gyvulinės kilmės produktus. Daugiausiai žalos padaro rūkytai ir džiovintai mėsai. Neretai užpuola rūkytą žuvį, dešras, lašinius, rečiau – sūrį, vilnonius rūbus, kailinius.
N a i k i n i m a s .Mėsos, žuvies saugyklas periodiškai tikrinti, aptikus kailiagraužius  atlikti dezinsekciją. Mėsos , žuvies produktus apžiūrėti, aptikus nedaug kailiagraužių arba jų lervų juos nurinkti, mėsą nuplauti 0,5 procentų acto skiediniu. Smarkiai apgraužti mėsos produktai maistui netinka, nes gali būti apkrėsti infekcinių ligų sukėlėjais.
 
 
                               V O R V B A L I AI

 
Tai smulkūs vabaliukai panašūs į voriukus. Jų kojytės ilgos, vabaliukai greitai ropoja.
Š i l k a p l a u k i s  v o r v a b a l i s[skaptukas] savo išvaizda panašus į voriuką. Jis beveik apvalios formos su ryškiu įsmaukimu tarp prieškrūtinio ir likusios kūno dalies. Visas vabaliuko kūnelis apaugęs plonyčiais aukso geltonumo pūkeliais, žvilgantis. Patelės padeda iki 45 kiaušinėlių. Lietuvoje per metus išsivysto viena karta. Suaugėliai ėda viską – audinius plunksnas, odą, džiūvėsius, arbatžoles, vaistažoles. Lervos daugiausiai minta augaliniu maistu [grūdais ir jų gaminiais]
N a i k i i n i m a s. Galima sugaudyti drėgnais skudurais arba sudrėkintais avižiniais dribsniais. Apnikti produktai  maistui netinka. Pašalinus sugadintus produktus, patalpas nukenksminti insekticidiniais preparatais.
P a p r a s t a s i s  v o r v a b a l i s [skaptukas vagis]. Tai vienas iš labiausiai paplitusių maisto produktų kenkėjų. Vabalas 2 – 4 mm ilgio, šiek tiek primena vorą. Patelė tamsiai rusvos spalvos su keturiomis  baltomis dėmelėmis antsparniuose, patinėlis  šviesesnis, nedėmėtas. Suaugusios patelės kiaušinėlius deda į maisto produktus, medžiagas, sudeda iki 65 kiaušinėlių. Per metus išsivysto dvi kartos.Viena karta vystosi  penkis – dešimt mėnesių.
     Kenkėjas sutinkamas visur . Veisiasi įvairiuose sandėliose, kepyklose , miltinių produktu saugyklose. Paprastasis vorvabalis – naktinis gyventojas. Jis pamažu replinėja  sienomis ir įvairiais daiktais. Pavojaus atveju apsimeta “negyvu”
     Tai įvairiaėdis kenkėjas. Saugėliai vabalai nekenksmingi , kenkia lervos. Jos minta augaliniais  ir gyvuliniais produktais, taip pat žaloja odas ir jos gaminius, plunksnas, šerius, vilnonius audinius, knygų apdarus, kilimus, baldus ir kt
    N a i k i n i m a s  kaip ir šilkaplaukio vorvabalio.
 
 
                     G R Ū D I N U K A I
 
 
Tai trumpi,  stori vabaliukai. Jų galva maža, ištisusi į priekį , kūnas apaugęs žvyneliais, lervos storos  C raidės formos, vystosi ankštinių viduje. Suaugėliai aptinkami ant žiedų, ten atideda kiaušinėlius ir ankštinių grūdai patenka į sandėlius jau apkrėsti.
     Ž i r n i n i s  g r ū d i n u k a s. Vabalas 4 - 5 mm ilgio, apaugęs  rusvais plaukeliais, nugarėlės platumas  dvigubai didesnis neg  jos ilgis, galva mažytė, palinkusi į priekį.
      Vabalai pasėlius apninka žirniams žydint. Geltonus, apie 1,5mm kiaušinėlius deda ant jaunų ankščių. Paprastai viename grūde  vystosi tik viena lerva. Grūdinuko lervų  užpulti grūdai iš paviršiaus atrodo sveiki , nes kenkėjai gyvena jų viduje. Čia lerva išėda cilindrinį urvelį, vienu galu atsirėmusi į grūdo žievelę .Lervai užaugus, grūdo žievelėje matosi tamsi dėmelė. Taip galima atskirti  apkrėstus grūdus nuo sveikų .Lervos baigia vystytis jau iškultuose ir į sandėlius supiltuose grūduose. Rudenį iš lėliukių išsirita vabalai, dalis jų iki pavasario pasilieka  grūdų viduje. Pavasarį, orui atšilus,  vabalai pragraužia žievelę ir išlenda laukan, dar žirniams tebesant sandėliuose, bet dalis vabalų nespėja išlįsti ir sėjos metu patenka į dirvą. Dirva nesukliudo vabalams išlįsti į paviršių ir vėl iš naujo apkrėsti žirnių pasėlius. Smarkiai apkrėsti žirniai netinka maistui.
        N a i k i n i m a s .Derliaus saugykų  patalpose kartą metuose atlikti dezinsekciją. Virtuvėse periodiškai peržiūrėti sausas maisto atsargas,  aptikus sugadintų produktų, juos perrinkti, spinteles  išvalyti ir atlikti dezinsekciją.
 
   P u p e l i n i s  g r u d i n u k a s Lietuvoje prisitaikęs gyventi ir daugintis patalpose. Vabaliukas, 2 – 3,5 mm ilgio , visas apaugęs tankiais švelniais plaukeliais. Patelės kiaušinėlius  patalpose deda ant pupelių, gamtoje – į susiformavusias ankštis. Viena patelė sudeda iki 85 kiaušinėlių. Per 45 dienas išsirita lervos. Jos įsigraužia į pupelės vidų. Suaugėliai palieka pupelę, išstumdami  grūdo odelę. Per metus išsivysto 5 – 6 kartos. Pupelinis grūdinukas jautrus žemai temperatūrai.
     N a i k i n i m a s . Pupelinis grūdinukas naikinamas žema arba aukšta temperatūra. Namų sąlygomis pupelinis grudinukas naikinamas kaip ir kiti sausų produktų kenkėjai – panaudojant insekticidines priemones.

 
                              S T R A U B L I U K A I

 
Smulkūs vabaliukai, jų galva priekyje baigiasi streubliuku. Beveik visi  straubliukai  yra augalėdžiai.
A r u o d i n i s  s t r a u b l i u k a s. Mažas vabaliukas su ilgu į priekį atsikišusiu snapeliu. Aruodinis straubliukas paplitęs visur. Gyvena ir veisiasi svirnuose, sandėliuose ir kitose patalpose, kur laikomi grūdai. Minta  grūdais, kruopomis, sausainiais.
      Kenkėjas žiemoja visose vystimosi stadijose, išskyrus kiaušinius. Žiemai vabalai sulenda giliau į grūdus, plyšius ,po maišais. Pavasarį vabalai atgyja, o kai patalpos temperatūra aukštesnė kaip 10 C vabalai  pradeda poruotis  ir dėti kiaušinius .Patelė padeda iki 150 kiaušinių. Pirmiausia patelė grūde iškanda negilią duobutę ir į ją įdeda vieną kiaušinį. Po to duobutę uždengia suvilgytų seilėmis miltų kamšteliu. Į vieną grūdą deda tik vieną kiaušinį, tokiu būdu vienas vabaliukas gali apkrėsti daug grūdų. Po kelių dienų iš kiaušinių išsirita lervos. Jos visą laiką gyvena grūde ir išėda beveik visą jo vidų. Lėliuke ji virsta tame pačiame grūde. Išsivystęs jaunas vabalas dar kurį laiką gyvena grūde. Vienas vystimosi ciklas trunka 1,5 – 3 mėnesius. Per metus gali išaugti 2 vabalų kartos. Maitinasi įvairių javų grūdais, išskyrus avižas. Pažeidžia kukurūzus, ryžius, avižinius dribsnius, kruopas, miltus, makaronus. Be maisto straubliukai išgyvena iki dejų mėnesių, suaugusio vabalo gyvenimo trukmė 3 – 4 m4nesiai.
    Kenkėjai plinta su grūdais, maišais ir bendrai su įpakavimo priemonėmis.
N a i k i n i m a s. Sandėlį laikyti švarų, jį ypač gerai išvalyti  ir atlikti dezinsekciją prieš supilant naują derlių .Gerų rezultatų duoda dažnas sandėlio vėdinimas, grūdų vėdinimas ir maišymas. Atsiradus straubliukų  virtuvėje, apkrėstus sausus produktus pašalinti, spinteles gerai išvalyti  ir apruošti insekticidiniais preparatais.
R y ž i n i s  s t r a u b l i u k a s  labai panašus į aruodini strabliuką tiktai kiek mažesnis. Nuo aruodinio skiriasi tuo , kad jis gali veistis ne tik svirnuose bet ir gamtoje, turi sparnelius, skraido. Kenkia  tiems patiems produktams. Naikinimo priemonės kaip ir aruodinio straubliuko.
 
                             D R U G I A I
 
Drugiam priklauso 80000 rūšių , jie turi dvi poras plėvelinis sparnų, burnos organai  - čiulpiamieji arba sunykę.  Drugių lervos turi stiprius graužiamuosius burnos organus ir voratinklines liaukas, kurių pagalba suka sau gūžtas ir lėliukėms kokonus.
    Drugiai turi panašias vystimosi stadijas kaip ir vabalai – kiaušinis-lerva-lėliukė- drugys.
Iš drugių būrio tik nedaugelis yra maisto produktų kenkėjai .Kenkia tik  lervos, kurios turi graužiamuosius organus. Drugiai ne tik naikina, bet ir užteršia grūdinius produktus išmatomis, išnaromis, voratinkliais ir lervomis.
      G r ū d i n ė  k a n d i s. Grūdinė kandis veisiasi grūdų sandėliuose, pradeda  skraidyti gegužės – balandžio mėnesiais. Patelės padeda iki  150 kiaušinių. Po 10 dienų išsiritę vikšrai įsigraužia į grūdą ir jame pasilieka per visą vystimosi laiką .Esant palankioms  sąlygoms jie užauga vidutiniškai per 20 dienų. Po to jie grūdo lukšte išgraužia skylutę, pasigamina voratinklinį kokoną ir jame virsta lėliuke. Po 12 – 15 dienų išskrenda drugelis, kuris vėl  poruojasi ir deda kiaušinius. Per metus išauga  1 -2 kartos. Kandies pažeisti, voratinkliu sulipdydi grūdai, maistui netinka.
     N a i k i n i m a s. Grūdų saugyklas laikyti švarias, dažnai vėdinti. Prieš sandėliuojant naują derlių,  atlikti patalpų dezinsekciją.
A r u o d i n ė  k a n d i s yra tipiškas  sandėlių gyventojas. Drugeliai pradeda skraideyti pavasarį .Skraido daugiausia vakarais ir naktimis, o dieną slapstosi  patalpų  kampuose, plyšiuose, tarp grūdų ir kitose tamsiose  vietose. Patelės sudeda apie 60 kiaušinėlių į javų grūdus, kruopas, pupeles, žirnius, riešutus, džiovintus grybus ir vaisius, kavą. Kiaušinėliai vystosi  10 – 14 dienų. Pradžioje jie gyvena įsigraužę į grūdo vidų. Išgraužę jo turinį persikelia į kitą grūdą. Vikšrų pažeisti grūdai būna apraizgyti  plonais voratinkliais ir sudaro iki 10 cm skersmens gūžtas, užterštas išmatų kruopelėmis. Vikšrai vystosi 3- 4 mėnesius. Prieš virtimą lėliukėmis  jie išropoja į paviršių ir keliauja į plyšius, kur, susisukę kokoną, virsta lėliukėmis. Visas vystimosi ciklas  trunka 1 – 2 metus.
    N a i k i n i m a s .Grūdų, birių maisto produktų saugyklas gerai valyti ir vėdinti. Vieną kartą metuose atlikti patalpų dezinsekciją. Voratinkliais apraizgytus grūdus ir kitus maisto produktus sunaikinti. Saugojimo talpas, spinteles nukenksminti insekticidiniais preparatais
        M a l ū n i n i s  u g n i n u k a s .Tai stambus drugys, veisiasi malūnuose, duonos kepyklose, makaronų fabrikuose, miltų sandėliuose, grūdų saugyklose. Malūninis ugninukas - vienas žalingiausių miltų ir kitų duonos produktų kenkėjų.
    Nešildomose patalpose drugiai pasirodo pavasarį, o šildomose patalpose jų būna ištisus metus. Drugiai skraido ir kiaušinius deda naktimis po vieną ar nedidelėmis krūvelėmis į miltų pridulkėjusius sienų ir įrengimų plyšius, ant sienų, maišų, mašinų dalių , sietų. Viena patelė padeda 150 – 300 kiaušinėlių. Drugiai gyvena neilgai - patelės – 13 dienų,  patinai – 10 dienų. Priklausomai nuo patalpos temperatūros, vikšrai iš kiaušinių išsirita per  1 – 3 savaites
 
Iš kiaušinių išsiritę vikšrai tuoj slepiasi į patamsį ir pradeda ėsti , ėsdami išskiria voratinklinius siūlus ir apraizgo ėdamus produktus. Dėl to susidaro gana stambūs sukibę produktų gabalai. Vikšrai iš voratinklio ir  miltų nulipdo cilindro formos lopšelius ir lindi juose. Baigę augti vikšrai  įlenda į plyšius bei kitas nuošalesnes vietas, pasigamina voratinklinius kokonus ir virsta lėliukėmis. Iš jų išsivysto drugiai, kurie pradeda naują kartą. Priklausomai nuo sąlygų per metus gali išsivystyti 3 – 4 kartos.
     Malūninio ugninuko pažeisti produktai netinka maistui nei pašarui.
N a i k i n i m a s . Periodiškai  tikrinti maisto atsargas, rastus voratinklinius židinius pašalinti, pašalinti ir pažeistus maisto produktus. Atlikti maisto produktų saugojimo patalpos dezinsekciją.
     M i l t i n i s  u g n i n u k a s. Jo vystimosi ciklas  ir daroma žala panaši į malūninio ugninuko tik truputį mažesnis ir sparneliai šokoladinės spalvos. Patelė padeda iki 100 kiaušinėlių, vikšrai išsirita per 6 dienas, jie vystosi 82 – 200 dienų. Per metus gali išsivystyti net  4   kartos. Minta visais augalinės kilmės produktais.
N a i k i n i m a s kaip ir malūninio ugninuko.  
.
                               
                                       M U S Ė S
 
                                  
Musių šeima priklauso dvisparnių būriui. Tikrųjų musių šeimai priskiriama 112 musių rūšių.  Suaugusių musių burnos organai laižomieji, rečiau duriamieji. Gali misti tik minkštu ar skystu maistu. Musių patelė padeda iki 600 kiaušinėlių, kuriuos sudeda ant pūvančių substratų. Išsiritusios musių lervos minta pūvančiomis besifermentuojančiomis augalų liekanomis, fekalijomis. Lervos prieš virsdamos lėliukėmis, iššliaužia iš skystų atliekų ir įsiskverbia į dirvą, ten virsta lėliukėmis.
Žmogaus buityje daugiausia problemų kelia kambarinė, naminė musė, piktmusė, mėlinoji ir  pilkoji mėsmusė, lavonmusė.
K a m b a r i n ė  m u s ė dažniausiai aptinkama butuose .Kadangi kambarinė musė maitinasi įvairiu maistu, maisto atliekomis, fekalijomis, tūpdamos ant įvairių nešvarumų ir maisto produktų gali užkrėsti juos infekcinių ligų sukėlėjais, kirmėlių kiaušinėliais.
N a m i n ė  m u s ė panaši į kambarinę musę tik truputį stambesnė. Kiaušinėlius deda į maisto atliekas, pamazgas, fekalijas, mėšlą.
P i k t m u s ė. Vasaros pabaigoje, rudenį į kambarius įskrenda musės, kurios skaudžiai kandžiojasi. Tai musė kandikė arba piktmusė. Skirtingai nei  kambarinė arba naminė musė, piktmusė turi kietus duriamuosius šerelius, kuriais praduria odą ir siurbia kraują.
            
M ė l y n o j i  m ė s m u s ė. Vasaros metu į kambarį, garsiai zyzdama, įskrenda mėlynoji mėsmusė. Ją  privilioja maisto kvapas. Mėlynoji mėsmusė kiaušinėlius deda  ant lavonų arba ant mėsos ir jos gaminių.
P i l k o j i  m ė s m u s ė panaši į mėlynąją mėsmusę tik dauginasi skirtingai, ji veda jau iš kiaušinėlių   išsiritusias lervas. Padeda jas ant mėsos arba mėsos gaminių.
L a v o n i n ė  m u s ė .Vystimosi ciklas panašus kaip ir pilkosios mėsmusės. Gyvas lervas sudeda  ant lavonų, gendančių mėsos produktų.
N a i k i n i m a s . Kadangi musių veisimosi vietos yra kiemo sanitariniai įrengimai – konteineriai, šiukšlių dėžės, pamazgų duobės svarbu kad šie įrengimai atitiktu sanitariniams reikalavimams[konteineriai, šiukšlių dėžės stovėtų ant asfaltuotų arba cementuotų aikštelių su sandariais  dangčiais], periodiškai atlikti šių įrengimų dezinsekciją preparatais, kurie veikia į visas musių vystimosi stadijas. Patalpose  pavienes skraidančias muses naikinti mechaniniu būdu – atgaudyti , užmušti, panaudoti lipnų popierių. Kada  patalpoje yra daug musių, naudoti aerozolinius insekticidus, skirtus skraidantiems vabzdžiams naikinti.

 
 
© 2013 Visos teisės saugomos UAB “Kenkėjų kontrolės tarnyba“.
Web dizainas ir programavimas Amburia branding